Palengva

Viskas prasidėjo vakar ... Išėjau pasivaikščioti. Pakeliui dariau "upelius" vandens baloms nutekėti nuo keliuko, o ir šiaip žioplinėjau :)... Saulės atokaitoj pamačiau kažkieno negailestingai išdraskytą skruzdelyną. Širdį susopo... Kai taip ilgai gyveni vienkiemyje, miškų apsuptyje, tarsi pati gamta moko ją gerbti..... nerašytas "garbės kodeksas", kurio laikosi senieji miškų gyventojai - mūsų kaimynai... Na, bet skruzdės jau atsibudę, ropinėjo ir tai buvo šaunu :)
Vakar pradėjom leisti klevų sulą ... Kažkoks stebuklas !
O šiandien į sodybą atskrido pirmas gandras !!!! :) Kiekvienais metais tai - tarsi gerų metų ženklas, labai laukiamas įvykis, kurio proga atidaromas butelis naminio vyno :)
Mūsų svečiai mielai priėmė kvietimą pavakaroti prie laužo, taip kad būsim aktyvūs Žemės valandos dalyviai ;) O pridėjus tarptautinę Teatro dieną - tiesiog surengsim Laužo šviesos naktyje spektaklį ;)

Balta pieno puta ....

Labas :) Pas mus įsisiautėjo pirmieji pavasariniai lietūs .... Šiandien ryte už lango šniokštė, lyg namas būtų stovįs po tokiu normaliu kriokliu :)) .... Labai tirštas rūkas, bokštų su kiaušiniais nematyti per šimtą metrų, o varpo - tik garsas belikęs ..... Ciucelis brenda per tą plaktą pieno putą kaip koks karamelinis migdolas :)) .... išties gražu ..... Mistika kvepia ....ir dideliu saldžiu mieliniu pyragu :)....
Su Gražina sutarėm pasigaminti naminio muilo ;), kai kiek atšils :) Gal balandį, kai jau galima bus atverti mūsų lauko virtuvę ....
Tai tiek žinių iš mūsų miškų :) .... Sėkmės ir kortose ir meileje ;)!

   Prisiminiau Virginijos sumanymą pasodinti rožių ir vynuogių juostą vinguriuojančią :))). Kaip nuoširdžiai buvo sodinamos rožės ir mėlynosios vynuogės tokioje TIKROJE tvirtoje ganykloje :))))!!! Vasarą tą nuostabią, žydinčią juostą rasti aukštoje sulig smakru žolėje nepadėdavo nei žiburys, nei šviesi saulė ;)))...
 Vynuoges persodinom :)). Ravėdama rožes iki šiol keiksnojuos :), bet ką jau padarysi - gražu be galo, kai jos pražįsta toj nušienautoj pievoj :)))

Pradžių pradžia ....

Pradžių pradžia prasidėjo pirmąjį šiame tūkstantmetyje, brėkštantį Joninių rytmetį ..... "Kaip čia gražu .... Ji ir yra ŠITA sodyba !.... Radom radom radom radom !!!!" Tuo metu, per kelias pirmąsias dienos valandas beveik užsimiršo dešimtys matytų parduodamų sodybų, keli menesiai važinejimo po Lietuvą, nuovargis, prasidedanti neviltis .... Mes ją radom ! JĄ - savo sodybą ! :))))
O toliau prasidėjo ilga ilga ir nuoširdi romantiška istorija apie begalę nuostabių draugų, kurie rinkdavosi į nesuskaičiuojamas talkas :)))
Ir nuo to laiko, per kiekvienas Jonines švenčiam mūsų sodybos "gimtadienį", su laužu, vaišėm, prisiminimais, padėkom visiems draugams ir talkininkams :))